Bušido ringe ir už jo: lietuvių pranašumas ir džiaugsmo ašaros

Šeštadienio vakarą į sostinės „Siemens“ areną  susirinkę žiūrovai neturėjo kada nuobodžiauti.  Pajėgiausi Lietuvos bušido meistrai tesėjo pažadus, ringe demonstruodami įspūdingas kovas ir pasiekdami pergales anksčiau laiko.

Turnyro „Bushido KOK 2018 Vilnius“ vakarą vainikavo Kuvalda vadinamo Sergejaus Maslobojevo ir sportininko iš Maroko Noureddine‘o Ajnaou akistata. Žiūrovai tribūnose pradėjo ošti, kai į areną pagal garsią Stasio Povilaičio dainą „Švieski man vėl“ žygiavo S. Maslobojevas. Salė su kovotoju drauge traukė dainą, o jos emocijų užvaldytas Kuvalda ringe spėjo pasireikšti tik per pirmą raundą. Nors marokietis prieš turnyrą gąsdino išstudijavęs lietuvį ir žinantis visas jo silpnybes, ringe dominavo Sergejus. Rimtai šiai kovai besirengęs lietuvis jau pirmame raunde tepraėjus pusantros minutės smūgiu sužalojo varžovo nosį. Marokiečio asistentai, pačiupinėję, kaip iš šalies atrodė, į vidų sulindusią nosį, pareiškė, jog sportininkas dėl traumos nebegali tęsti kovos.

Po apdovanojimų ceremonijos Kuvalda prisipažino nesitikėjęs tokios trumpos kovos ir apgailestavo, jog nespėjo žiūrovams parodyti gero šou.

Pirmame raunde savo varžovą palaužė ir Tomas Pakutinskas. Keturiais kilogramasi už lietuvį lengvesnis kovotojas iš Ukrainos Jurijus Horbenka (104 kg) pralaimėjo po Tomo atlikto skausmingo veiksmo.

Minutės pakako Japonijoje pergalėmis išgarsėjusiai visaginietei Julijai Stoliarenko. Jai teko kovoti su Baltarujos atstove Tatsiana Firsava. Rožinius marškinėlius vilkėjusi ir, matyt, dėl to Rožinės panteros pravardę gavusi viešnia nespėjo nė apsiprasti su Vilniaus ringu, kai Julija jai užlaužė ranką ir šventė greitą pergalę.

„Kova buvo įdomi. Kaip visada, mus gelbėja džiudžitsu, – po pergalės geros nuotaikos neslėpė J. Stoliarenko. – Su treneriais analizavome varžovę, žinojome, kuo ji stripri ir kur silpna. Pirminis planas, apie kurį nepasakosiu, buvo kitoks. O planas B – baigtį kovą parteryje. Tai ir nutiko. Džiudžitsu visada lieka su manimi“.

Julija prisipažino, jog vienas baltarusės smūgis pasiekė tikslą, todėl ir buvo pakeistas kovos planas. J. Stoliarenko ir S. Maslobojevo pergalėmis, ko gero, labiausiai arenoje džiaugėsi iš Visagino atvykęs jų palaikyti olimpinis vicečempionas kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.

Ašarų „Siemens“ neslėpė Sigitas Gaižauskas. Tailando boksą dievinantis Sigitas ne vienus metus šio meno mokėsi Tailande, ten įgijo neįkainojamos patirties, tačiau prieš aštuonis mėnesius nelauktai pasibaigusi kova kuriam laikui sujaukė lietuvio sportinį gyvenimą. Po nelaukto varžovo smūgio alkūne lietuviui lūžo žandikaulis, prireikė sudėtingos dantų sukabinimo operacijos, kuri buvo atlikta Kaune.

Po traumos išgijęs sportininkas prieš kovą Vilniuje su marokiečiu Youseffu El Hadmi neslėpė kiek besijaudinantis – jam tai buvo pirmas pasirodymas ringe po aštuonių mėnesių pertraukos. Ramiai ir nesikarščiuodamas Sigitas Vilniuje kovojo su svečiu iš Maroko ir ringą paliko kaipo nugalėtojas. „Slapta tikėjausi, kad pavyks pademonstruoti gražią kovą. Bet sykiu galvojau – o jei kas nutiks su sveikata? – „Lietuvos žinioms“ sakė S. Gaižauskas. – Po pergalės išlipau iš ringo ir apsiverkiau. Negalėjau suvaldyti savo emocijų – buvau toks laimingas. Aštuonis mėnesius diena iš dienos apie tai svajojau. Ėjau miegoti ir kėliausi su ta mintimi. Ir pagaliau tai padariau savo draugų ir šeimos akivaizdoje.“ Pastebėjus, jog per kovą atrodęs ramus, gal net per daug atsipalaidavęs, S. Gaižauskas sakė: „Čia Tailando mokykla. Visiems atrodo, kad esu atsipalaidavęs, tačiau viduje esu susikoncentravęs ir bet kurią sekundę galiu „susprogti“. Pirmame raunde taupiau jėgas, norėjau apsižiūrėti, apsiuostyti. Viskas buvo taip, kaip ir tikėjausi.“

S. Gaižauskas pabrėžė, jog jam buvo labai svarbu sostinės kovos meno gerbėjams parodyti, kaip atrodo Tailando boksas. „Buvo didelė atsakomybė parodyti žiūrovams muaitai kovą – stiprius kojų, alkūnių, kelių smūgius. Spaudimą iš šalies jaučiau“, – sakė Sigitas. Prieš kovą ringe jis apėjo visus keturis kampus, priglaudė prie jų galvą. „Man šis ritualas labai reikalingas, – sakė Tauragėje gimęs sportininkas. – Taip susikaupiu, pamatau sėdinčius žmones. Taip sukaupiu vidinės jėgos“

Tarp arenoje susirinkusių kovos meno gerbėjų emocijų netrūko per brazilo Rodrigo Mineiro ir lietuvio Henriko Vikšraičio akistatą. Netikėtais išsišokimais ir grasinimais varžovams pagarsėjęs Brazilijos sportininkas penktadienį per oficialią svėrimo ceremoniją buvo kaip niekada ramus, o šeštadienį ringe demonstravo, koks yra universalus.

„Varžovas buvo stiprus, bet aš mėginau primesti jam savo kovos stilių. Tai man sekėsi daryti, – jau po kovos aiškino H. Vikšraitis. – Brazilas – nestandartinis, su tokiais man labai sunku kovoti. Jie, kaip matėte, atlieka salto, suktukus ir kitokius triukus. Nežinai, ko iš tokio varžovo tikėtis. Buvau pasirengęs ir blogiausiam variantui. Daug dirbome salėje, todėl tarp jo ir savęs laikiau atstumą, žinojau, kada reikia pulti, kada – pastovėti. Būdamas ringe vykdžiau trenerių nurodymus, tai patarčiau daryti kiekvienam kovotojui. Galiausiai viskas baigėsi mano pergale“.

Stilingos barzdos šeimininkas H. Vikšraitis pergalę iškovojo teisėjų sprendimu.

Paklaustas – tai eilinė ar išskirtinė pergalė, Henrikas sakė, jog turėjęs nemažai kovų ir užsien yje, tačiau labiausiai jo širdis spurda, kai kovoja namie – draugų ir šeimos akivaizdoje. „Čia visi mane palaiko, čia norinčių su manimi nusifotografuoti išties daug, todėl čia, Vilniuje, širdis labiau ir spurda, – tikino Lietuvos kovotojas. – Todėl čia jaučiu didesnį spaudimą ir didesnį norą laimėti. Ši pergalė – tokia pati, kaip ir kitos. Tik pasirengimas kovai buvo sunkesnis, nes teko susigrumti su nestandartiniu kovotoju.“

Per Henriko ir brazilo dvikovą iš tribūnų bene garsiausiai aidėjo H. Vikšraičio žmonos Akvilės balsas. Paklaustas, ar jis tai girdėjęs, sportininkas pralinksmėjo: „Kai išgirstu žmoną, man iš karto asocijuojasi namai ir baimė (juokiasi). Nes ji dažnai mane apšaukia, dažnai nurodinėja. Nors ji mažutė ir smulki, o aš – kovotojas , bet namuose ji mane skriaudžia. Todėl išgirdęs jos balsą gal net ir išsigąsčiau. Gerai, kad šįkart negirdėjau“.

Kitos turnyro „Bushido KOK 2018 Vilnius“ kovos baigėsi taip: Arvydas Gervė techniniu nokautu pralaimėjo kitam mūsų šalies atstovui Janui Nausui, perspektyvusis Vitoldas Jagėlo, beveik visą kovos laiką parteryje bandęs palaužti svečią iš Ukrainos Antoną Radko, pergalę iškovojo teisėjų sprendimu. Mantas Stankis pirmame raunde buvo priverstas kapituliuoti po esto Andi Uustalu smūgio. Martynas Jasiūnas pirmame raunde nokautavo rusą Vadimą Sirotkiną, o Mindaugas Narauskas antro raundo dešimtą sekundę nokautavo ispaną Boumą Lambarki. Atidarymo kova tarp lenko Tomeko Zamyslowskio ir Deivido Michnevičiaus baigėsi lygiosiomis.

aip pat „Siemens“ arenoje susirinkę gerbėjai turėjo progą matyti „Grand Prix“ ketvertuko (svorio kategorija iki 85 kg) kovas. Pusfinalyje jėgas išbandė du lietuviai, tačiau į finalą, kuris bus surengtas po kelių mėnesių,pateko tik vienas – Valdemaras Kulda. Jis nukovė graiką Petros Vardaką.

Tuo metu kitame pusfinalyje Tomas Steponkevičius buvo priverstas pripažinti lenko Dawido Mirkowskio pranašumą. Renginio metu su 60-uoju gimtadieniu buvo pasveikintas arbitras Zenomas Budraitis. Jau keturias dešimtis metų kovos menuose gyvenančiam teisėjui neseniai buvo suteiktas juodo diržo šešto dano meistro vardas.

lzinios.lt